visgalingas

visgalìngas, -a adj. (1) KI47, K, Rtr, NdŽ, KŽ; B69, N daug ką galintis, visagalis: Dieve tu visgalingas, darytojis visų daiktų esi šlovingas brš. Visgalingas Dievas su žmonėmis taip kalba brš. Ger tam, kurs visgalingą karalių sau į maloningą poną bei apgintojį turi prš. Ranka visgalinga, pergalėk baisingą veliną brš. Malonė Viešpaties visgalinga Ns1832,6. Visgalìngasis Ponas Dievas KI559. Visgalìngasis daktaras Sch222. Juos tada garbino ne kaipo tikrus dievus, bet kaipo tarnus didžiausio i visgalingiausio Pono brš.

visgalìngai adv. KI47, K, KŽ; B69.